Karkasiniai pastatai

Kolonų karkasinis pastatas  - efektyvios konstrukcijos statinys, sumontuotas iš medinių kolonų, medinių santvarų, grebėstų, spyrių. Paviršių apdailai naudojamos įvairios medžiagos. Svarbiausi yra du konstrukciniai elementai - stačiakampė medžio kolona (statramstis) ir sąntvara, kuri montuojama ant kolonų, skersai pastato. Kolonų karkasiniam pastatui, priklausomai nuo grunto, tinka įvairiausi pamatai – poliniai, juostiniai, sraigtiniai ir kiti….. KKP konstrukcija pasižymi dideliu stabilumu, stangri, atlaiko dideles vėjo ir sniego apkrovas.

Kolonų karkasinis pastatas - labai efektyvus šilumos taupymo požiūriu. Į sienų ertmes telpa pakankamai didelis kiekis termoizoliacinių medžiagų. Mediena, dėl savo naturalių savybiu, taip pat turi didelę šiluminę varžą. Termoizoliacinės medžiagos storis gali būti 15 cm. ir daugiau.

Sienų vidaus ir išorės apdailai galima parinkti įrairiausias medžiagas – medieną, skardą, plastiką, tinką, plytas ir net naturalų akmenį. Jūsų pageidavimu, priklausomai nuo termizoliacinės medžiagos storio ir rūšies, galima pasiekti norimą stogo šiluminę varžą. Pastato stogas dengiamas taip pat įvairiausiomis dangomis – skarda, skiedromis, bituminiais lakštais ir kit.

KKP žemesnę kainą lemia – polinių gelžbetoninių, metalinių gręžtinių pamatų tinkamumas, statybos darbų sparta. Tiek šio tipo pamatus, tiek visą KKP galima montuoti, įrenginėti bet kuriuo metų laiku. Dėl savo išskirtinės konstrukcijos, kolonų karkasiniai pastatai, yraekonomiškesni lyginant su įprastinės, tradicinės konstrukcijos pastatais. Mediena šiuo metu yra pigesnė už plieną, plytas ir betoną. Mažesnės montavimo darbų sąnaudos.

KKP konstrukcinė sąndara suteikia pastatui ypatingą stangrumą. Veikiant išorinėms didelėms jėgoms,pastato konstrukcija išsigaubia, išsiliankia ir vėl atsistato į pradinę padėtį. Todėl KKP daug geriau atlaiko vėjo, sniego ir kitas išorines apkrovas.

Kolonų karkasinių pastatų statybos koncepcija nėra nauja. Šimtmečius pastatai ant polių stovi prie vandens telkinių, žemose vietovėse. Ypač daug medinių pastatų ant polių, devynioliktame šimtmetyje, buvo pastatyta kaimo vietovėse JAV.

Nauji technologiniai sprendimai- medienos paviršiaus apdorojimas bei plieninių sujungimo elementų, tvirtinimo detalių panaudojimas, kolonų karkasinių pastatų konstrukciją padarė dar ilgaamžiškesne ir tvirtesne. Atsirado galimybė kolonų karkasinius pastatus statyti aukštesnius, didesnių matmenų, didinti atstumą tarp kolonų. Pastatų ilgaamžiškumas padidėjo iki 50 ir daugiau metų. Taip atsirado dar vadinami skydiniai karkasiniai pastatai.

PRITAIKYMO GALIMYBĖS

Kolonų karkasiniai pastatai pirminį pritaikymą atrado žemės ūkyje - gyvulių, įrengimų laikymui bei pašarų, derliaus saugojimui. Tam tikslui jie naudojami ir dabar. Statomos kiaulidės, stambių raguočių kompleksai, žirgynai, angarai žemės ūkio technikai laikyti. Didesnę rinkos dalį JAV KKP sudaro – gyvenama ir komercinė statyba t.y. parduotuvės, ofisai, restoranai, gamybinės ir komercinės patalpos, mokyklos, bažnyčios, sandėliai, cechai, dirbtuvės……..

Šiandien, turint įvairias apdailos medžiagas, kolonų karkasinis pastatas gali atrodyti kaip mūrinis, medinis ar tinkuotas pastatas, nors kaina žymiai mažesnė.. Jie yra estetiškai išbaigti, ilgaamžiai ir vizualiai geriau atrodantys nei daugelis kitokio tipo pastatų.

Šiuolaikinė kolonų karkasinės statybos istorija dar tik prasideda. Naujos medžiagos, konstrukcijos ir šiuolaikinės technologijos leis KKP statybai žengti naujus žingsnius į ateitį.

Sandėliai, saugyklos, angarai, garažai, remonto dirbtuvės, fermos, produkcijos perdirbimo cechai, žirgynai ir pastogės gali būti statomos kolonų karkasiniu metodu. Toks statybos metodas labai tinkamas žemės ūkyje naudojamiems pastatams. Daugiau kaip 50 metų šis metodas yra plačiai naudojamas JAV, Vakarų Europoje. Lietuvoje šios konstrukcijos elementai (santvaros) gaminamos ir montuojamos jau 12 metų. Per tuos metus buvo pilnai įsitikinta šio statybos metodo perspektyva. Žemės ūkio gamintojai galėjo įvairiapusiškai įsitikinti šių pastatų ilgaamžiškumu, efektyvumu ir ekonomiškumu.

Žemės ūkyje kolonų karkasinių pastatų pritaikymo įvairovei nėra ribų, o jų universalumas yra stebinantis. Tas pats pastatas, sezonams keičiantis, gali būti naudojamas keliems tikslams. Sakykime, jūsų tikslas pastatą pagrindinai naudoti žemės ūkio technikos laikymui ir saugojimui, o atėjus sezonui, panaudoti kaip laikiną grūdinių kultūrų ar daržovių saugyklą.

Angarai, garažai ir remonto dirbtuvės yra skirti saugoti ir rūpintis jūsų ūkio didžiausia investicija - šiuolaikinę žemės ūkio techniką. Tinkamai laikoma technika mažiau susidėvi ir nuvertėja , nes ji apsaugoma nuo tiesioginių saulės spindulių, lietaus, vėjo ir sniego.

Žemės ūkio bendrovės ir ūkininkai, uždavę sau klausimą "Ar mes galime sau leisti pasistatyti pastatą skirtą žemės ūkio technikos priežiūrai ir laikymui?" turėtų susimąstyti ir pagalvoti apie tai kas bus išdėstyta žemiau. Yra paskaičiuota, kad sutaupoma iki 5% viso ūkio išlaidų, kai technika ir įrengimai yra tinkamai prižiūrimi. Prie viso to, tinkamai laikomos ir prižiūrimos technikos prastovos sumažėja du kartus, lyginant su technika, kurią "rūpinamasi" po atviru dangumi.

Ūkiams didėjant - didėja apdirbamos žemės plotai, kuriuos turi aptarnauti ši technika. Didėjant dirbtų valandų skaičiui - didėja aptarnavimo ir remonto dažnis ir kartu išlaidos. Sezono metu, aptarnaujant žemės ūkio techniką šviesiame (galima dirbti tamsiu paros metu) ir sausame garažo ar remonto dirbtuvių pastate - tai ne tik patogumas, bet ir sutaupytos lėšos, nes sutrumpinamas aptarnavimo laikas ir technika gali grįžti į laukus

su žymiai sumažėjusiomis prastovomis. Sezonui pasibaigus ir atėjus žiemai technika pradedama ruošti ateinančiam pavasariui. Apšiltinti garažai ar remonto dirbtuvės (pavyzdiniu atveju - papildomai apšildomi), tai tikrai idealus atvejis tinkamai pasirūpinti savo didžiausią ūkio investiciją - šiuolaikine žemės ūkio technika ir įrengimais.

Tyrimai rodo, kad laikant šieną po stogu yra neprarandama jo kokybė ir jo kiekis. Didžiausi nuostoliai laikant šieno ryšulius po atviru dangumi patiriami dėl lietaus ir saulės poveikio. Šieno ryšulių paviršiai sušlampa ir išdžiūsta, ir tas ciklas kartojasi daug kartų, ko pasekoje šienas nyksta, netekdamas savo maistinių savybių ir tampa bevertis kaip pašaras.

Nuostolių kiekis priklauso nuo vandens kiekio ir šieno ryšulio paviršiaus ploto ir įsiskverbimo gylio ant kurio tas vanduo patenka. Nuostoliai taip pat tiesiogiai priklauso nuo šių niokiojančių ciklų skaičiaus. Nors tyrymų rezultatai yra skirtingi, laikant šieną po atviru dangumi netenkama nuo 6% iki 30%, lyginant su tinkamu jo laikymu tam skirtose pastogėse.

KONSTRUKCIJA IŠ ARTI


Pagrindiniai konstrukcijos elementai:

  1. Pamatinės kolonos
  2. Santvaros
  3. Įšilginiai spyriai ir skersiniai spyriai (apkabos)
  4. Grebėstai
  5. Pamatinė juosta
  6. Langų ir durų angos

Šie konstrukciniai elementai ir sudaro pastato karkasą.

Montavimo eiliškumas:

  • Šoninių ir galinių sienų plieninės panelės
  • Plieninės stogo lakštinės panelės
  • Langai ir durys
  • Įvairūs sienų ir stogo apdailos elementai
  • Ventiliacinės sistemos elementai
  • Lietvamzdžiai (pasirinktinai)
  • Termoizoliacija (pasirinktinai)
  • Vidaus sienų ir lubų apdailos panelės (pasirinktinai)

 

NAUJAS PAMATŲ ĮRENGIMO BŪDAS – SRAIGTINIAI PAMATAI

Sraigtinius pamatus galima įrengti bet kokiame grunte, sudėtingame reljefe, po vandeniu, visais metų laikais. Tai ekonomiškas, našus pamatų statybos būdas.

Sraigto ilgis, skersmuo – parenkamas atsižvelgiant į grunto savybes, būsimo pastato apkrovas. Sraigtai įsukami naudojant tam skirtą įrangą.

Sraigtiniai pamatai skirti – karkasiniams namams, gyvenamiems konteineriams, terasoms, pavėsinėms, šiltnamiams, lieptams, reklamos skydams, tvoroms ir kitoms konstrukcijoms.

Mūsų įmonė – konsultuoja, parenka sraigtus, įrengia pamatus.

SUPAPRASTINTA STATYBŲ TVARKA

STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 1.01.07:2002 2. II grupės nesudėtingi statiniai: 2.1. pastatas (žemės sklype, kurio paskirtis [4.3] nurodyta šio punkto papunkčiuose): 2.1.1. gyvenamasis namas privačiame namų valdos žemės sklype ar ūkininko sodybos žemės ūkio paskirties žemės sklype ar sodo sklype, ne aukštesnis kaip 8,5 m, kurio perdengimo anga ne didesnė kaip 4,8 m ir kurio visų aukštų, rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų plotų, apskaičiuotų tarp išorinių sienų išorinių paviršių, suma yra ne didesnė kaip 80 m2 ; 14. II grupės nesudėtingiems statiniams taikomos šios Statybos įstatymo nustatytų reikalavimų išimtys: 14.1. statinio projektavimo sąlygų sąvadas [4.1], [4.18] privalomas tik tuo atveju, kai statybos sklypo inžineriniai tinklai ar nesudėtingų statinių inžinerinės sistemos prijungiamos prie už sklypo ribų esančių komunalinių ar vietinių inžinerinių tinklų bei statybos sklypo susisiekimo komunikacijos prijungiamos prie viešojo naudojimo kelių (gatvių); 14.2. rengiamas sumažintos sudėties projektas – projekto schema [4.14]; 14.3. tais atvejais, kai statinio projektavimo sąlygų sąvadas neprivalomas [4.1], [4.18], statybos leidimą išduoda savivaldybės meras (jo įgaliotas savivaldybės administratorius ar kitas savivaldybės administracijos tarnautojas) be statinio projekto patikrinimo Nuolatinėje statybos komisijoje. Patikrinimą, ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą), atlieka savivaldybės meras (jo įgaliotas savivaldybės administratorius ar kitas savivaldybės administracijos tarnautojas); 14.4. neprivaloma statinio projekto vykdymo priežiūra, išskyrus nesudėtingą statinį, statomą saugomoje teritorijoje [4.1], [4.21]; 14.5. statinio statybos techninės priežiūros privalomumas nurodytas priede (pastaboje); 14.6. nereikalingas statybos leidimas [4.1], [4.17] statinį griauti.